Pedagoginis tėvų švietimas

„Ką veikia vaikai?“

Specialiai tėvams internetinė mokymosi programa „Ką veikia vaikai?“ – unikalus, efektyvus ir patogus įrankis, sukurtas, siekiant padėti jums geriau suprasti savo vaikus, stiprinti tarpusavio ryšį bei suteikti reikalingų žinių apie sveiką gyvenimo būdą. Čia taip pat rasite naudingų žinių bei įgysite vertingų įgūdžių padėsiančių efektyviau bendrauti su savo vaikais. 

Ką daryti, jei mano vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas?

Asmens duomenų apsauga naudojantis išmaniaisiais įrenginiais

Šiandien mes jau gyvename pasaulyje, kur mobilumas ir debesų kompiuterija yra prioritetas.
Keičiasi darbo stilius. Beveik 80%darbuotojų praleidžia bent dalį savo darbo laiko dirbdami ne biure. 29% darbuotojų dirba jiems patogiu laiku, iš skirtingų vietų, turi 3 ir daugiau įrenginių ir naudoja daug programėlių.
Mobilus namų vartotojas. 2 iš 3 namų vartotojų savo išmaniaisiais telefonais ieško informacijos apie prekes ir paslaugas mažiausiai 3-4 dienas per savaitę. 2016 metais planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus su savimi nešiojosi 1,4 milijardo žmonių.
Kaip įmonės saugo savo duomenis įrenginiuose?
• Pasirinktinis trynimas panaikina tik įmonės programėles, duomenis ir taisykles
• Pilnas ištrynimas panaikina visus duomenis –ir įmonės, ir vartotojo
• Trynimą gali vykdyti pats vartotojas arba administratorius
• Slaptus duomenis galima užšifruoti arba nesaugoti
Kaip saugoti asmens duomenis mobiliajame įrenginyje?
• Įrenginio, operacinės sistemos, paslaugos ir programėlės gamintojai privalo aiškiai informuoti kada ir kokiu būdu jie renka informaciją ir kaip ją naudoja
• Programėles diekite tik iš patikimų šaltinių
• Atidžiai peržiūrėkite, kokią informaciją nori pasiekti diegiama programėlė ir kritiškai pagalvokite, kam ji tuos duomenis naudos
• Jeigu kilo abejonių – nediekite ir nenaudokite programėlės

Rimčiausias ginklas – galva!
Sėkmės!

Draugiškas internetas

Paprasti patarimai tėvams
Bendravimas internetu padeda vaikams įgyti tarpasmeninių ir techninių įgūdžių, kurių jiems prireiks realiame gyvenime. Tai skatina vaikų kūrybiškumą, savęs pažinimą, gerina rašymo ir spausdinimo įgūdžius.
Jeigu vaikas bendrauja internetu, būtinai jam paaiškinkite, kas yra privatumas, atsakomybė, pristatykite tokio bendravimo taisykles. Nereikia labai daug įmantrių paaiškinimų, tegul Jūsų vaikas žino, kad tai, kas neleistina mokykloje, ar namuose, taip pat netoleruojama ir internete.
Moksleiviai supranta, kaip naudotis failų dalijimosi technologijomis, moka bendrauti internetu, daug žino apie socialinius tinklus, pasakoja, ką ten veikia, tačiau dažnai nesugeba įvertinti elgesio pasekmių. Kartais paaugliai nesupranta, kas gali nutikti internete atskleidus pernelyg daug informacijos apie asmeninį gyvenimą. Pavyzdžiui, publikavus nuotrauką internete, labai sunku ją apsaugoti nuo platinimo, keitimo ar kitokio panaudojimo. Papasakokite, jog asmeninės nuotraukos yra šeimos turtas. Taip, kaip saugojame ir tausojame savo turtą, lygiai taip pat reikia saugoti savo nuotraukas.
Iš tiesų išsiaiškinti, ką vaikas veikia internete, yra lengviau, negu sužinoti, kuo jis užsiima realiame gyvenime. Peržiūrėjus dukters ar sūnaus anketą, galima rasti nuotraukų, žinučių, matyti, su kokiais draugais bendrauja. Labai smalsu, kokį draugą vaikas parsiveda namo, taip pat ne mažiau įdomu, su kuo jis bendrauja internetu. Tiesa, būtina viena sąlyga – tėvų kompiuterinis raštingumas. Jeigu tėvai nesinaudoja kompiuteriu arba nėra susipažinę su socialiniais tinklais, reikėtų paprašyti, kad vaikai parodytų, kaip jais naudojasi, papasakotų, kodėl jiems to reikia. Čia atsiranda vietos artimesniam bendravimui su savo vaiku, laisvalaikio kartu leidimui.
Jūsų vaikas bus saugesnis, jeigu apie „gyvenimą“ virtualioje erdvėje bus kalbama ne tik mokykloje, bet ir namuose. Juk galima aptarti naujausias publikacijas, nuotraukas, siūlomas prekes ir paslaugas, kurias vaikai kiekvieną dieną stebi virtualioje aplinkoje. Jūs ne tik gausite didelės porciją naujausios informacijos, bet turėsite galimybę suvokti, koks jūsų atžalos aktyvumas internete.
Naudingos svetainės
www.draugiskasinternetas.lt
www.esusaugus.lt www.salfield.com (naudinga svetainė tėvams, norintis įdiegti programas, ribojančias vaikų naudojimąsi kompiuteriu ir pan.)

IT metodininkė I. Ambrozienė

Informacinių technologijų žala vaiko kalbos vystymuisi

Kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir interneto įdiegimas labai stipriai paveikė vaikų gyvenimą. Kompiuteriai šiuo metu yra taip paplitę, kad beveik kiekvienas vaikas turi galimybę jais naudotis namie ar ugdymo įstaigoje. Kadangi kompiuteriai įgyja vis didesnę reikšmę vaikų gyvenime, natūraliai kyla klausimas apie kompiuterio poveikį vaikams, jų kalbos vystymuisi.

Vienų metų vaikas gali ištarti nuo 2 iki 30 žodžių, trimetis – apie pusantro tūkstančio. Tačiau stebima tendencija, kad dvejų, trejų ar net ketverių metų mažieji dar nekalba arba jų kalba vystosi pavėluotai. Kodėl taip nutinka? Viena priežasčių yra ne kas kita, kaip besaikis laiko leidimas prie ekranų. Dvimetis–trimetis turėtų be paliovos čiauškėti. Tačiau tėvams labai patogu, kai jis sėdi ramiai ir tyli. O sėdinčio prie kompiuterio ar maigančio mobilųjį telefoną vaiko burna būna nuolat užverta, jis žiūri ir klauso užčiaupęs burnytę, nejuda jo lūpos ir liežuvis, t. y. artikuliacinis aparatas. Tuo metu nelavinami kalbos centrai, neplečiamas žodynas, neformuojama taisyklinga gramatinė kalbos sandara bei rišlioji kalba. O tai juk yra pamatas, būtinas ateičiai, kai vaikas pradės lankyti mokyklą. Kartu su kalba turėtų lavėti suvokimas, atmintis, dėmesys ir mąstymas.

Ne veltui logopedai perspėja tėvus, kad šie neleistų vaikams be saiko žiūrėti televizoriaus ir naudotis kompiuteriu bei mobiliuoju telefonu.

Mokslininkai pabrėžia, kad dvimečiai, dienas leidžiantys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą, dėl kurios gali pradėti šlubuoti jų elgesys, jiems sunkiau susikaupti, kuo nors juos sudominti. Tyrimais įrodyta – kuo daugiau laiko vaikai praleidžia prie kompiuterių ar mobiliųjų telefonų, tuo mažiau laiko jie skiria kitiems užsiėmimams, tarpusavio bendravimui. Tuomet nukenčia jų vaizduotė, gebėjimas aiškiai, rišliai ir sklandžiai reikšti mintis, galimybė sutelkti ir išlaikyti dėmesį. Negana to, išanalizavus vaikų nervų sistemos funkcionavimą, buvo pastebėta, kad besaikis sėdėjimas prie ekranų ilgainiui lemia elgesio ir dėmesio sutrikimus, netgi didina autizmo spektro sutrikimų galimybes.

Tačiau norime to ar nenorime, informacinės technologijos yra neatsiejama mūsų kartos gyvenimo dalis. Svarbu žinoti – nei kompiuteriai, nei mobilieji telefonai, nei planšetės patys savaime nėra blogis. Blogai, kai prie ekranų praleidžiama pernelyg daug laiko. Norėdami sudominti ir prakalbinti mažylį bei neatsilikti nuo šiuolaikinių technologijų, turime ieškoti tokių žaidimų ar mokomųjų metodinių priemonių, kurios skatintų vaiką kalbėti arba kartoti išgirstus žodžius. Deja, tokių priemonių, o ypač lietuviškų, nėra daug. Viena jų – „Mokausi kalbėti“. Ši programėlė yra tarsi mobilus logopedas, kurio kabinete nuolat lankytis tėvai neretai neturi laiko. Programėlėje logopedė aiškiai taria paprastus žodžius, kuriais vaiką patariama mokyti kalbėti. Kalbančiojo balso tembras ir kalbėjimo tempas padeda išlaikyti vaiko dėmesį.

Paprastai kalbos mokymosi programėlės yra skirtos nekalbantiems arba mažai kalbantiems vaikams, taip pat netariantiems tam tikrų garsų ir net mikčiojantiems. Kol mikčiojantysis mokosi taisyklingai kvėpuoti, girdėdamas taisyklingą logopedo žodžių tarimą, jam lengviau išmokti derinti kvėpavimą ir kalbėjimą. Be to, nuolat girdint taisyklingą tarimą, greičiau lavėja vaiko foneminė (garsų) kalba. Tačiau klysta manantieji, kad kalbos mokymosi programėlės rekomenduojamos tik turintiems tam tikrų bėdų mažyliams. Tikrai ne. Jos tinka net dvimečiui, kurio kalba nebūtinai vystysis blogai. Tiesiog tokiu būdu paspartinsime mažylio kalbos vystymąsi, ji bus aiški ir taisyklinga, o kartu geriau lavės vaiko dėmesys, atmintis, suvokimas ir mąstymas. Tik jokiu būdu negalima leisti žaisti su kalbos ugdymo programėle – ji, kaip ir bet kuris žaidimas, greitai gali pabosti. Todėl mokantis mažyliui šalia reikėtų pabūti suaugusiajam. Tai daryti būtina ne ilgiau nei 5–15 min. Geriau jau kelis kartus per dieną, bet neilgai.

Pirmiausia kontroliuokite savo pačių įpročius. Visur skubančių suaugusių žmonių gyvenime taip pat labai daug vietos užima technologijos. Dažnai žaidimo aikštelėje žaidžiančio mažylio mama sėdėdama ant suolelio įninka į išmanųjį telefoną susirašyti su virtualiomis draugėmis, o tėtis palinkęs prie planšetinio kompiuterio pietauja kavinėje su sūnumi. Svarbu rodyti tinkamą asmeninį pavyzdį: kalbant su vaiku ar valgant neskaityti naujienų internete, netikrinti elektroninio pašto, nesinaudoti telefonu, nežiūrėti televizoriaus. Tuo tarpu paprasti tėvų ir vaikų pokalbiai teigiamai veikia psichologinį klimatą šeimoje, stiprina vaiko nervinę sistemą, vaikai tampa ramesni ir stabilesni. Kiekvienas tėtis ar mama gali reguliuoti kompiuterio, telefono, televizijos įtaką vaikui. Psichologų nuomone vaikui iki 3 metų žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu bei mobiliuoju telefonu negalima, nes dėl to sulėtėja vaiko kalbos vystymasis. Televizorius kelia garsinį triukšmą, kuris trukdo vaikams išgirsti tėvų kalbą. Tėvai klaidingai mano, jog, įjungus televizorių, vaikas pastoviai girdi kalbą ir mokosi kalbėti pats, plečiasi jo žodynas ir kalbos suvokimas. Kad vystytųsi vaiko kalba turi vykti dialogas su kitu asmeniu (tėčiu, mama, sesute, seneliais). Ankstyvajame amžiuje vaikas įsimena ne tik protu, bet visu kūnu. Sėdėdamas prie televizoriaus, kompiuterio, vaikas pripranta pasyviai leisti laiką. Jis nenori bendrauti su bendraamžiais ir žaisti vaikiškų žaidimų. O tai labai trukdo vaiko kalbos vystymuisi.

Šiandieninių penkiamečių, šešiamečių kalbos lygis gerokai prastesnis nei tokio amžiaus vaikų prieš dvidešimt metų. Didžioji dalis negeba aiškiai ir rišliai kalbėti. Beje, šiandien vis dažniau net tie vaikai, kurie būdami ketverių ar penkerių metų puikiai šnekėjo, atėję į mokyklą sunkiai dėsto mintis, jiems prastai sekasi rašyti. Vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, daugėja, nes tėvai daug dirba ir neturi laiko su savo atžalomis pasikalbėti. Gyva komunikacija būtina kalbai vystytis. Žiūrėdami filmukus vaikai tiek neišmoksta, kiek bendraudami su artimaisiais. Jeigu su vaiku mažai bendraujama, jis užsisklendžia savyje ir nejaučia poreikio išsipasakoti. Dažnai vaikučiai nežino populiariausių pasakų, bet jau puikiai naudojasi kompiuteriu. Taigi, bendraukime su vaikai, nes nuo to priklauso kaip anksti vaikas pradės kalbėti.

Mokyklos logopedė V. Medeikienė

Autizmo spektro sutrikimas (straipsnį perskaityti galite čia)

Ką daryti tėvams, kad vaikas atliktų užduotis ir atkakliai siektų tikslų? Pataria psichologas
https://www.15min.lt

Draugiškas internetas
http://www.draugiskasinternetas.lt

Prevencinė paskaita „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“

Tauragės „Aušros“ pagrindinėje mokykloje devintų – dešimtų klasių moksleiviams vyko prevencinė paskaita „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“. Užsiėmimą vedė Lietuvos Caritas atstovė Tauragėje Ona Krenciūtė, dirbanti programoje „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“.
Paskaitos metu aptartos prekybos žmonėmis formos, pasakota, kokiais būdais asmenys tampa prekybos žmonėmis aukomis, kaip apsisaugoti ir nepakliūti į šias pinkles, kaip derėtų elgtis tapus auka bei kur galima kreiptis pagalbos.
Paskaitos metu buvo rodomas prevencinis filmas „Viskas bus gerai“, vyko diskusija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į prekybos žmonėmis reiškinį.

Socialinė pedagogė
Renata Oželienė

Kaip vaiką išmokyti saugiai elgtis Facebook

Patarimai tėvams
Uždaras profilis visada yra saugiau už viešą

Registruojantis vaikui, pirmiausia paaiškinkite apie jo profilio prieinamumą – kas matys jo rašomas žinutes ir publikuojamas fotografijas. Patarkite, kad saugiau yra, kai profilis yra uždaras ir privatus.
Tikras vardas ar slapyvardis?

Registruojantis socialiniame tinkle vaikams visada pravartu neprisistatyti tikruoju vardu ir pavarde, o sukurti jo trumpinį ar slapyvardį. Nebūtina registracijos metu užpildyti visus langelius, pateikiant kuo smulkiausią informaciją apie save. Neretai pakanka minimalios informacijos, tuo tarpu vaikai būna linkę stropiai vykdyti siūlymą pateikti smulkią informaciją – ir su namų adresu, ir su tikslia gimimo data ir pan.Svarbi taisyklė – slaptažodžių niekam nedalinti! Aptarkite su vaiku, kad jis saugotų savo prisijungimo duomenis ir neduotų slaptažodžio kitiems.

Kartais vaikai mėgsta atskleisti tuos duomenis geriausiam draugui, tačiau visada lieka tikimybė, kad susipykus buvęs draugas prisijungs jūsų vaiko vardu ir pasijuoks ar kitaip pasityčios iš jo. Ar visi, kas prašosi į draugus ir yra draugai?Vaikui gali pasirodyti patrauklu turėti daug virtualių draugų, tai jiems gali asocijuotis su populiarumu tarp bendaarmžių, jėga, tačiau įtikinkite jį, kad į draugus priimtų tik pažįstamus draugus. Paaiškinkite, kad internetinėje erdvėje žmonės be vargo gali apsimesti tuo, kuo nėra. Jei vaikui rašo nepažįstamieji ar įtartini asmenys, jis juos visada gali užblokuoti ir nesuteikti prieigos prie savo asmeninės informacijos.Susitikimai su internetiniais draugaisInternetinių pažinčių, ko gero, sunku išvengti. Internetiniai „draugai” kartais gali tapti draugais ir realiame gyvenime, o tai reiškia, kad jūsų vaikas norės susitikti su nepažįstamuoju. Jeigu manote, kad jūsų vaikas pakankamai brandus ir turi daug informacijos apie virtualų draugą, galite leisti vykti į susitikimą su draugu (visada geriau, jei jį lydėsite jūs ar kitas asmuo, taip pat susitikimas vyks viešoje vietoje), tačiau jei matote, kad jūsiškis yra dar naivus ir neturi pakankamai patirties įvertinti internetines draugystes, aptarkite su juo visus galimus pavojus ir pasiūlykite išeitis.

Nuotraukos: publikuoti ar ne?

Nepatartina vaikams socialiniame tinkle publikuoti asmeninių nuotraukų, ypač stambiu planu, kur jie gali būti aiškiai identifikuoti. Asmeninė informacijaPaprašykite vaiko nepublikuoti informacijos, kuri yra labai asmeniška ir jautri, nediskutuoti intymiais ir itin asmeniniais klausimais viešai.
Socialinis tinklas ir bendraamžiai jame – puiki terpė kalbėtis apie mėgstamą muziką, filmus, žaidimus, tačiau nereikėtų viešinti asmeninių šeimos detalių, adresų, telefonų arba skelbtis, kad „išvažiuojame atostogų į Turkiją ir savaitę namai bus tušti”.Etiškas bendravimas Psichologai neabejoja, kad internetinės patyčios, kaip ir patyčios realiame gyvenime, turi tokias pačias skaudžias pasekmes vaikui.
Mokykite vaiką korektiško bendravimo socialiniame tinkle.
Čia galioja šios taisyklės:
„Neįžeidinėk kitų elektroninėje erdvėje.
„Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi”.
Bendraukite su vaiku apie tai, kur jis naršo, kas jį domina, su kuo bendrauja ir skatinkite iš karto pasisakyti apie patiriamas patyčias.
Kada pomėgis virsta priklausomybe?

Įprotis naršyti, žaisti ir bendrauti su draugais socialiniame tinkle gali tapti pavojinga priklausomybe, kuomet be specialistų pagalbos bus sunku išsiversti. Jeigu Facebook yra užvaldęs vaiko mintis, galite pastebėti jo elgesio pokyčių: keičiasi savijauta, nuotaika, elgesys. Negavęs prieigos prie Facebook, vaikas jaučiasi blogai, nesusikaupia, neranda vietos.

Jei tai pradeda trukdyti kasdienei veiklai, turi įtakos mokslo rezultatams, riboja realų bendravimą ir trikdo kasdienę veiklą (trinka miegas, valgymo įpročiai), tai ženklas, kad įprotis tampa manija ir reikėtų ieškoti pagalbos.

IT mokytoja I. Ambrozienė

KAS YRA PATYČIOS?
KAIP JAS ATPAŽINTI IR KAIP PADĖTI VAIKUI?

http://www.bepatyciu.lt/tevams/

NAMŲ RUOŠA 5-10 KLASIŲ MOKINIAMS

Gerbiami tėveliai,

Norime Jus informuoti, kad mūsų mokykloje veikia namų ruošos grupė 5-10 klasių mokiniams.
Kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio septintos pamokos metu 210 kabinete mokiniai gali ateiti ruošti pamokų, konsultuotis su mokytoju, pasimokyti papildomai. Taip pat turi galimybę pasinaudoti planšetiniais kompiuteriais informacijos ieškojimui ar Tamo dienyno tikrinimui.

Kaip padėti vaikui namuose išmokti taisyklingai tarti garsus?

Garsų tarimo mokymasis vyksta tam tikru nuoseklumu. Tėvai dažnai stengiasi vaikui padėti, prašydami pakartoti tam tikru garsu prasidedančius žodžius. Pavyzdžiui, jei vaikas netaria garso r, daugelis suaugusiųjų prašo pakartoti šiuo garsu prasidedančius žodžius (pavyzdžiui, ratas, rožė, rytas ir t. t.). Žodžių kartojimas – svarbus mokymosi etapas, tačiau ne pirmasis.
Izoliuoto garso tarimas
Būtų lengviau pasiekti norimus rezultatus, jei iš pradžių aptartumėte su vaiku (geriausia prieš veidrodį) lūpų ir liežuvio padėtį tariant mokomą garsą. Pavyzdžiui, „Pažiūrėkime, ką daro mūsų lūpos ir liežuvis, kai tariame garsą š. Matai, lūpos „piktos“, aš jas „suraukiu“ ir atkišu į priekį. Liežuvis slepiasi burnoje, už viršutinių dantų. Pamėginkime kartu ištarti š–š–š. Dabar priglauskime delniuką prie burnos. Jauti, kokia šilta oro srovė eina, kai tariame šššš.“
Garso tarimas skiemenyse
Jei vaikui pavyko ištarti šį garsą (1 etapas), galite pereiti prie skiemenų mokymosi (2 etapas). Sugalvokite žaidimų, kuriuose galėtumėte tarti įvairius skiemenis su šiuo garsu, nes beprasmis kartojimas vaikui greitai nusibos. Galima žaisti su dėlione, kiekvienai detalei suteikiant vis kitokį vardą: ša, šo, šu, šė, ši, aš, oš, statyti kaladėlių ar lego bokštus tariant po vieną skiemenį ir t. t.
Garso tarimas žodžiuose
Kai vaikas visiškai taisyklingai pakartoja įvairius skiemenis, galima pereiti prie žodžių mokymosi (3 etapas). Tardami žodžius pabrėžkite mokomą garsą (šššala, šššoka, šššukuoja).

Garso įtvirtinimas rišlioje kalboje
Sėkmingai įveikę žodžių mokymąsi, mėginkite sugalvoti sakinių (4 etapas), pasakojimų, eilėraščių su šiuo garsu ir tik tada kontroliuokite garso tarimą vaiko kalboje (5 etapas). Visiems nemalonu, kai juos pertraukia, stabdo ar liepia pakartoti žodžius, todėl kartu su vaiku sugalvokite, kaip jam priminsite naujo garso tarimą. Kai kuriems vaikams padeda prisegti ženkliukai su nupiešta raide š, kitiems lengviau išmokti, kai mama ar tėtis taisyklingai pakartoja jų ištartus žodžius. Vaikai labai išradingi ir gali pasiūlyti jiems priimtiniausią sprendimą.
Būkite kantrūs ir nuoseklūs
Išmokti tarti naują garsą – nelengva užduotis, todėl nenusiminkite, jei jums nepasisekė taip greitai, kaip jūs norėjote. Būkite kantrūs ir nuoseklūs. Kartais, ypač jei vaiko kalbos raida vėluoja, gali prireikti specialių artikuliacinės mankštos pratimų, kuriuos, atsižvelgdami į vaiko amžių ir sutrikimo pobūdį, gali pasiūlyti logopedai.

Elektroninės patyčios.Kaip padėti vaikui?

Rekomendacijos tėvams http://www.old.bepatyciu.lt

Mokymasis pagal mokymosi stilius

Kodėl kai kuriems mokiniams be vargo sekasi mokytis, o kitiems toje pačioje klasėje su tomis pačiomis priemonėmis – ne taip sėkmingai? Mokytis galima įvairiais būdais: kompiuteriu ir grupėje kartu su kitais, išvykų metu ir klausantis pasakojimo, dirbant savarankiškai ir atliekant įvairius vaidmenis. Kai kurie žmonės geriausiai atsimena tai, ką pamato, kiti- išgirstą tekstą, dalis žmonių išmoksta liesdami, darydami, gamindami, lankstydami ką nors. Mokymosi stilius – tai pamėgtas galvojimo, informacijos apdorojimo ir supratimo būdas.

KOKS YRA TAVO MOKYMOSI STILIUS?

Iš trijų pateiktų variantų pasirinkti ir apibraukti labiausiai tinkantį. Suskaičiavus apibrauktus variantus kiekvieno stulpelio apačioje parašyti galutinį variantą.

Koks MANO mokymosi stilius?

Ši anketa padės nustatyti kokiu būdu jums geriausia mokytis. Gauta informacija jums bei jūsų mokytojams pagelbės, kad jūsų praleistas laikas mokykloje taptų maloniu ir sėkmingu.

Ką turite daryti?

· Anketoje nėra teisingų ar klaidingų atsakymų bei paslėptų netikėtumų.
· Anketą pildykite tiek laiko, kiek prireiks.
· Greičiausiai tai truks 10-30 minučių, tačiau nieko tokio, jei pildysite ilgiau.
· Svarbiausia – tikslūs rezultatai.
· Tam, kad rezultatai būtų geriausi, atsakykite į visus klausimus.
· Visi atsakymai yra „taip“ arba „ne“.
· Kiekvienam klausimui pasirenkate tik vieną atsakymą.
· Jei norite atsakyti „kartais“ pagalvokite ir apsispręskite ar dažniau pritartumėte teiginiui ar nepritartumėte ir pažymėkite „taip“ arba „ne“.
· Norėdami geriausių rezultatų į klausimus turime atsakyti sąžiningai.
· Anketa priklauso jums; atsakymų galite niekam nerodyti.
· Anketą pildykite pats. Esant reikalui, ją jums gali perskaityti ar perrašyti kitas asmuo.
· Jei įstrigote atsakydami – klauskite.
· Sėkmės!

Rezultatai

Pažymėkite tik tuos klausimų numerius, kur atsakėte „taip“:

Dažniausiai rezultatas atspindi jums labiausiai tinkamą mokymosi būdą.
Jei tai regimasis būdas, patariama piešti, žymėtis paraštėse, naudotis grafikais, lentelėmis,
piešiniais. Svarbu atidžiai sekti nuorodas po jais. Rekomenduojama mintyse įsivaizduoti, net suvaidinti nagrinėjamą temą.
Jei tai garsinis būdas, patariama klausytis žodžių, kurie skaitomi, pabandyti „sukurti“ pokalbį tarp
skaitovo ir teksto. Rekomenduojama skaityti garsiai.
Jei tai kinetinis būdas, patariama tekstuose žymėtis tai, kas yra svarbu, užrašinėti tai, apie ką
pagalvota skaitant, mokantis. Patariama knygą laikyti rankoje, o ne pasidėti ant stalo. Tokiems žmonėms svarbu visą laiką būti užimtiems.

INFORMACIJA DĖL DRAUDIMO MOKYKLOJE IR JOS TERITORIJOJE VARTOTI IR TURĖTI ENERGINIUS GĖRIMUS

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, skelbia apie draudimą vartoti energinius gėrimus bei jų turėti ar kitaip perduoti mokykloje ir jos teritorijoje.
Informuojame mokinius ir jų tėvus, jog šis draudimas įsigalioja ir mūsų mokykloje.

Sveikatos priežiūros specialistė
Ieva Mickevičiūtė

Informacija tėvams apie elektronines cigaretes: išsigelbėjimas ar nauja grėsmė?
http://www.ntakd.lt/files/informacine_medzega/2014/ecigaretes_tevams.pdf

Skanus ir naudingas užkandis į mokyklą ar darželį (VMVT informacija)

Kodėl ir kada reikalinga logopedo konsultacija?
● Tėvai nevisuomet pastebi vaiko kalbos sutrikimus.
● Taisyklinga kalba suteikia daugiau galimybių pasiekti savo tikslus.
● Netaisyklingai kalbantys žmonės jaučia nepasitikėjimą savimi, vengia bendrauti.
● Laiku nepašalinti kalbėjimo ir kalbos sutrikimai įsitvirtina ir vėliau tai atlikti daug sudėtingiau ir užtrunka žymiai ilgiau.

Kada reikalinga logopedo konsultacija vaikui?
● manote, kad Jūsų vaiko kalbos raida atsilieka nuo bendraamžių kalbos raidos
● vaikas nenoriai kartoja žodžius ar sakinius, kuriuos girdi
● 1,2-1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio
● 2 metų vaikas netaria trumpų frazių
● 1-1,5 metų vaikas nereaguoja į žodinius prašymus
● 1-2 metų vaikas visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos
● vaikas kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba
● 4-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus
● vaiko siauras žodynas ir jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti
● vaikas nuolat kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis
● vaikas kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus, t.y. sutrikęs vaiko kalbėjimo sklandumas
● vaikas turi kalbos sutrikimą ir auga dvikalbėje ar daugiakalbėje aplinkoje.
3-5 metų vaikams bet kuriuo atveju rekomenduojama logopedo konsultacija. Šiame amžiaus tarpsnyje daug vaikų garsus taria netaisyklingai. Ar tai normalu (fiziologinis šveplavimas), ar sutrikimas, nustatys logopedas.

Kada reikalinga logopedo konsultacija moksleiviui?
Vaikas jau ruošiasi eiti į mokyklą, bet:
● vis dar netaisyklingai taria garsus arba juos painioja kalbėdamas
● Jūs manote, kad jo kalba ir kalbėjimas nėra pakankamos plėtros
●Jūs manote, kad jis dar nepasirengęs, nes sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi raidėmis, skaičiais
● vaikas jau moksleivis, bet sunkiai sekasi rašyti ir/ar skaityti.

VAIKO MEMORANDUMAS TĖVAMS

1. Negadink manęs. Aš puikiai suprantu, kad nebūtinai turiu gauti viską, ko prašau. Aš tik bandau tave.
2. Nebijok būti man griežtas. Man taip geriau, aš tada jaučiuosi saugesnis.
3. Nebark manęs prie svetimų žmonių. Tavo pastabos, pasakytos prie keturių akių, bus žymiai veiksmingesnės.
4. Neleisk man išmokti blogų dalykų. Aš tikiu, kad tu pastebėsi dar pačias jų užuomazgas.
5. Neklok man kelio kilimėliais, aš turiu nueiti savo „gumbų“ ligos kelią.
6. Nebambėk. Jei taip darysi, aš ginsiuosi „apkursdamas“.
7. Neužmiršk, kad aš dar nemoku reikšti savo norų taip aiškiai kaip suaugęs žmogus. Štai kodėl aš kartais būnu netikslus.
8. Neprieštarauk pats sau, nes aš nebežinau, kaip elgtis, ir prarandu pasitikėjimą Tavimi.
9. Rask laiko atsakyti į mano klausimus. Priešingu atveju pastebėsi, kad aš tavęs neklausinėju, o atsakymų ieškau kitur.
10.Nežadėkite, Jūs galite neįvykdyti savo pažadų. Tai mažins mano pasitikėjimą Jumis

Tavo vaikas

Tėvų ir vaikų santykiai

Didelę įtaką vaikui šeimoje turi tėvų auklėjimas. Apie auklėjima reikšminga kalbėti, kad tai mums padėtų išsiaiškinti su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria šeima ir kaip galėtume spręsti. Didesnis dėmesys turėtų būti skirtas ne pačiam vaikui, bet problemoms, susijusiomis su vaiku. Pvz. nesėkmės moksle, baimės, bendravimo su bendraamžiais nesklandumai. Problemas turėtų vaikui padėti spręsti šeima, kuri yra pagrindinis vaiko palaikymo šaltinis.
Labai svarbu kokią poziciją užima šeimoje vaikas. ”Pasak L. Kenerio (L. Kenner), yra keturių tipų vaikų auklėjimo šeimoje pozicijos:
1) su didele meile jį priimantis (sutinkantis su vaiku jam pritariant);
2) aiškiai atmetantis (atstumentis)
3) siekiantis jo tobulybės;
4) per daug jį globojantis.
Vaiko akcepcija (priėmimas) yra pagrindinė gerų šeimos narių tarpusavio santykių sąlyga. Tėvai dalyvauja vaiko visuomeniniame gyvenime, juo rūpinasi, juo pasitiki, kartu planuoja, iškylauja, priima vaiką tokį, koks jis yra, jį pripažįsta. Tėvai užima bendradarbiavimo poziciją
Labai svarbu, kad tėvai turėtų teigiamą savo vaikų vertinimą. Taip jam padėtų įsitvirtinti gyvenime
Tėvų ir vaikų bendravimas – pati svarbiausia gyvenimo mokykla, kurioje nuo pat gimimo yra ugdomas vaikas.
Svarbu, kad tėvai išklausytų vaikų pageidavimus ir tenkintų poreikius atsižvelgdami į susidariusias aplinkybes, suprasdami vaiką.
Tačiau didžiausią įtaką vaikams turi tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, kurie užtikrina darną, teigiamą aplinką, kuri teigiamai veikiai vaiką, kurioje jis jaučiasi mylimas ir saugus, pilnateisis visiuomenės narys.

Skaitymo bei rašymo sunkumai: nekaltinkite vaiko
Vaikų gebėjimas prisiminti informaciją, taip pat išmokti skaityti, rašyti labai skiriasi. Vieni išmoksta anksti ir lengvai, tarsi savaime, artimiesiems nepastebint paties išmokimo proceso, kitiems tai sunkus išbandymas, reikalaujantis daug laiko, kantrybės ir pastangų. Sunkumai gali būti įvairūs: mokydamiesi rašyti vaikai ilgai nepajėgia įsiminti raidžių elementų ar raidžių, jas painioja, rašo lėtai, netaisyklingai, nepaiso linijų, mokydamiesi skaityti painioja vizualiai panašias raides, sunkiai jungia raides į skiemenis, nepajėgia jungti skiemenų į žodį, gana ilgai skaito paraidžiui. Vėliau ne tik skaitydami, bet ir rašydami sukeičia žodžiuose raides, skiemenis, juos praleidžia (prideda), kartais rašo raides, skaičius, žodžius “veidrodiškai”, jiems sunku suprasti perskaitytus žodžius, suvokti sakinio, teksto prasmę. Vaikas skaito labai lėtai, ilgai dvejodamas prieš perskaitydamas skiemenį ar žodį, spėlioja, “pameta” skaitomo teksto vietą ar eilutę, dažniausiai skaitydamas vedžioja pirštu, greitai pavargsta, kyla nerimas, įtampa.
Negebėjimas išmokti gerai skaityti ir rašyti jokiu būdu negali būti tapatinamas su intelekto sutrikimu. Specifiniai skaitymo ir rašymo sutrikimai įvardijami dviem terminais: disleksija – skaitymo sutrikimas, disgrafija – rašymo sutrikimas.
Vaikai gali augti palankioje socialinėje kultūrinėje aplinkoje, tačiau mokomi įprastais mokymo būdais ir metodais, orientuojantis į bendrą klasės tempą ir užduotis, negali to išmokti, o pramokę daro labai daug klaidų, jų daromos klaidos yra stabilios, pasikartojančios, sunkiai šalinamos. Lietuvoje apie 10-15 proc. pradinukų turi įvairių rašymo sutrikimų ir, manoma, apie 2-4 proc. vaikų – skaitymo.
Disleksija bei disgrafija nėra laikini, praeinantys skaitymo ir rašymo sunkumai.Apie 10 proc. vaikų yra nepajėgūs tinkamai įsisavinti rašomosios kalbos įgūdžių, jiems reikalinga specialiųjų pedagogų pagalba.
Moksleiviai, kuriems pirmaisiais ir antraisiais mokymosi metais sunku rašyti, jau ikimokykliniame amžiuje pasižymi tam tikrais ypatumais. Galime pastebėti, kad kai kurie jų ilgiau negu bendraamžiai mokosi užsirišti batraiščius, užsisegti sagas, vėliau išmoksta važinėtis dviračiu bei bėgioti, dažnai virsta. Jie nevikrūs (pvz., blogai gaudo kamuolį), blogiau orientuojasi erdvėje, sunkiau nustato kryptį (kairė – dešinė, aukštyn – žemyn), blogiau piešia bei konstruoja pagal pavyzdį, nesidomi konstrukciniais žaidimais, sunkiau sukaupia ir išlaiko dėmesį . Todėl pastebėjus skaitymo bei rašymo sunkumų, tokiam vaikui į pagalbą turi ateiti logopedas ar spec. pedagogas.
Pirmose klasėse silpnai skaitantys ar rašantys vaikai dažniausiai dar nėra praradę mokymosi motyvacijos, yra smalsūs ir aktyvūs, jų savęs vertinimas paprastai yra teigiamas – nepripažįsta, kad jiems nesiseka, o nuolat nesėkmes patiriantys ir laiku negaunantys specialiosios pedagoginės pagalbos mokiniai netenka pasitikėjimo savo jėgomis, nesijaučia saugiai ne tik mokykloje, bet ir namie: išgyvena įtampą, nerimą, nepajėgia savarankiškai mokytis. Gali būti pažeidžiama jų savigarba, prarandama mokymosi motyvacija, gali atsirasti negatyvumas bei atsiribojimas nuo visko, kas susiję su mokykla. Pradinukai dažniausiai vengia mokyklos skųsdamiesi nuovargiu, pilvo, galvos skausmais. Vyresnėse klasėse bėgama iš pamokų, buvimas mokykloje tampa epizodiškas, dažnai stebimas nedrausmingas, konfliktiškas elgesys pamokų metu.
Nekaltinkime vaiko
Jei, nepaisant kasdieninių, intensyvių, ilgalaikių pratybų, vaiko skaitymo ir rašymo įgūdžiai yra labai menki, neieškokite nei kvailumo, nei tinginystės, nei piktavališkumo. Nesakykite vaikams, kad jie nevykėliai, tinginiai ar beviltiški. Nekaltinkite, vaikas tikrai nėra kaltas, kad jam, nepaisant įdėto triūso ir pastangų, nesiseka. Nelyginkite jo su puikiai skaitančiais ar be klaidų rašančiais bendraklasiais. Pamėginkite suvokti, kaip iš tikrųjų jaučiasi daug pastangų dedantis, bet minimalių rezultatų pasiekiantis vaikas – galbūt žlugęs, beviltiškas, “kitoks” nei kiti jo draugai? Nuoširdžiai jį palaikykite, pastebėkite net ir minimalią jo pažangą.
Susidūrę su problema tėvai pirmiausiai turėtų kreiptis į savo mokyklos logopedą, specialųjį pedagogą ar psichologą. Jie padės parinkti optimalius pagalbos metodus.
Nuolat mokymosi sunkumus patiriantis vaikas turėtų jausti supratimą, rūpinimąsi juo, besąlygišką meilę ir palaikymą: “Nors aš darau daug klaidų, mano tėvai myli mane, o mokytoja supranta ir palaiko.”
Padėti vaikui – tai kantriai, mažais žingsneliais, vaiko tempu eiti į priekį. Kelkite tikslus, kuriuos vaikas pajėgus pasiekti.
Psichologų teigimu, kiekvienas vaikas, turintis disleksiją, yra kitoks, tačiau jų stipriosios pusės yra menas, sportas, muzika, teatras. Todėl svarbu jį įtrauktiį tokią popamokinę veiklą, kuri atitiktų jo interesus, kurioje jis susilauktų sėkmės, jaustų pasitenkinimą bei atkurtų pažeistą savivertę.

Labas, mano mokykla! (adaptacijos problemos)

ABEJONĖS. Kai vaikas pradeda eiti į mokyklą, o ypač pirmą klasę, tėvelius kankina abejonės: ar pritaps sūnus arba duktė naujame kolektyve, ar nekonfliktuos, ar nebijos mokytojos, ar niekas jų neskriaus? Kaip padėti atžalai sėkmingai adaptuotis? Prisitaikymas prie svetimos aplinkos, susipažinimas su naujais žmonėmis, kitokiomis taisyklėmis veikia tiek mažiausiuosius, tiek vyresnius. Natūralu, kad taikydamasis prie naujos aplinkos mokinukas tampa irzlesnis, dirglesnis. Paprastai prisitaikymo laikotarpis trunka keletą mėnesių. Tuo metu vaikas ieško naujų draugų, stengiasi pritapti, neišsiskirti, nuolat save kontroliuoja. Grįžus namo įtampa atslūgsta, prasiveržia visą dieną kauptos emocijos.
ADAPTACIJĄ sunkiausiai išgyvena uždari, drovūs vaikai. Pasitikintys savimi ir teigiamai save vertinantys vaikai daug lengviau išgyvena neigiamas emocijas, jaučiasi saugesni.
Ateidamas iš namų, saugios aplinkos, kiekvienas vaikas atsineša ir įvairią bendravimo patirtį, santykių šeimoje modelį.
Pradedančių lankyti mokyklą vaikų patirtis būna skirtinga: lankiusieji ikimokyklinę ugdymo įstaigą turi daugiau bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių, o ugdyti tik namuose vaikai dažniausiai būna arba labiau išprusę, arba pedagogiškai apleisti.
NERIMAS. Kiekvienas pirmokėlis nerimauja, juk mokykloje nebus jo mylimų žmonių: mamos, tėčio, sesės ar brolio. Vaiko nerimą išduoda tokie požymiai: atsisako eiti miegoti be mamos ar tėčio, nuolat sapnuoja košmarus, skundžiasi galvos ar pilvo skausmais, dusuliu, pykinimu. Taip pat dažniau pyksta, ašaroja, skundžiasi, kad tėvai jo nemyli. Šie sunkumai dažnai gali būti susiję su tuo, jog pirmokas turi priprasti prie mokyklos struktūruoto rėžimo: 35 minutes turi išsėdėti pamokoje, negali pasikalbėti su draugais, kada užsinori.
PATARIMAS. Pasistenkite neparodyti, kad jūs taip pat labai jaudinatės dėl vaiko. Ramiai pasikalbėkite ir išsiaiškinkite, ko jis nerimauja. Skatinkite tikėti, kad su sunkumais susidoros. Džiaukitės jo laimėjimais, nuolat girkite ir drąsinkite mažylį.
KLAIDA. Gana dažna tėvelių klaida, kad, norėdami kuo labiau padėti vaikui, jie sukrauna kuprinę. Tuomet ne tik vaikas nesijaučia savarankiškas, bet ir atėjęs į mokyklą, nežino, kokie daiktai kur yra ir ar iš viso juos turi. Jeigu tėvai bijo, kad vaikas į mokyklą susidės ne visas priemones, galima būtų reikiamus daiktus sudėti ant stalo ir paprašyti, kad mažylis kuprinę susikrautų pats. Yra tėvų, kurie kiekvieną dieną stengiasi patikrinti vaiko kuprinę, ieškodami „nederamų“ mokyklai daiktų. Čia tikrai neverta persistengti, nes pirmą pusmetį pirmokėliai mokykloje tarsi žaidžia, todėl į pamokas turi atsinešti mėgstamą žaisliuką ar nuotraukų, kitų daiktų. Neradęs kuprinėje „nemokyklinių „daiktų vaikas gali labai nusiminti, kad draugai nepamatys jo mylimiausio meškino ar gražiausios Barbės.
NEPRIEKAIŠTAUKITE, jei vaikas iš pradžių nesugeba paklusti drausmei ir ramiai išsėdėti ilgesnį laiką. Pirmokas namų darbų užduotis turėtų atlikinėti ne ilgiau nei 1 valandą. Jeigu pastebėjote, kad vaikas ruošdamas namų darbus pradėjo muistytis, žaisti, žiūrėti pro langą – padarykite 15 – 20 minučių pertraukėlę. Pajudėkite su juo kartu. Besidžiaugdami pirmaisiais vaiko laimėjimais, nenuteikite, kad jis gabesnis už kitus. Kai laimėjimai nebesikartoja, vaikas nusivilia mokykla ir mokytojas tampa negeras, ir tėvai nebegiria mokinuko.
Vaikams labai svarbus papildomas ugdymas. Skatinkime dalyvauti įvairiuose būreliuose, mokyklos gyvenime po pamokų. Leiskime atsivesti į namus draugų ir patiems nueiti į svečius.
Tegul mūsų vaikai auga linksmi, kūrybingi ir laimingi.